putekšlis

putekšlis: 1 putẽkšlis sm. (2), pūtẽkšlis (2) BŽ459 1. SD291, D.Pošk, Sut, Kos50, M, J spuogas, puškas: Nusiprausė balos [v]andeniu, nenusišluostęs išejo in vėjo, ažtat ir pradėjo visą putẽkšliai mėtyt Skdt. Mėto kokie putẽkšliai, pati nežinau nuo ko Sdk. Kojos, rankos iškeltos putẽkšliais Ds. Putekšliai iškyla nusidilginus, įkandus vabzdžiams rš. Išsikėlė putẽkšlis ant liežiuvio Krd. Spenius išbėrė putẽkšliais – sunku laidyt Ktk. 2. N, [K], BŽ459 pūslė (ppr. nuo nudegimo): Iššoko putẽkšlis, ką daryti Kvr. Nudegiau ranką, o dabar visa putẽkšliais nuėjo Kkl. Ranką taip nušutino, kad visą putẽkšliais nukėlė Svn. | Kaliošas buvo su putekšliukù, tai ir neėmiau Zr. 3. Ut burbulas: Jei lyjant darosi ant vandens putẽkšliai – dar ilgai lis Ant. Žiūrėk, kokie putẽkšliai, kai duona rūgsta Dgl. Gira putẽkšliais nuejus, gal jau rūgti pradeda Ds. 4. didžiasviestis, putelis: Iš šiltos smetonos sviestas bus putẽkšlis Ktk. 5. šepetėlis barzdai muilinti: Atneš man putẽkšlį ir muilo, reikia barzda nusiskust Švnč. 6. bot. vaistinis putoklis, muilažolė (Saponaria officinalis): Putẽkšliai auga smėlynėj, prie [v]andenio Dkk. Pilna pieva putẽkšlių Tvr. Sušlapdęs putẽkšlį, gausi muilynių Dsn.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

putekšlis — putẽkšlis dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
putekšlis — 2 putẽkšlis, ė smob. (2) menk. 1. kas pasipūtęs, išpuikęs: Nebūk putẽkšlis Ldk. ^ Paspūtęs kai putẽkšlis Tvr. 2. kas apsiputojęs, apsiseilėjęs: ^ Valgo atsiputojęs kai putẽkšlis Ml. 3. pienburnis, vaikpalaikis, vaikėzas: A, ką tas putẽkšlis… … Dictionary of the Lithuanian Language
putaklis — putãklis, ė smob. (2) Lp žr. 2 putekšlis 4: Iš jo šnektos pažinau, kad jis nemenkas putãklis Lš. Tas putãklis visus apšmeižė Švn … Dictionary of the Lithuanian Language
putakšlis — putãkšlis, ė smob. (2) Vlk žr. 2 putekšlis 4: Putãkšli, gana čia tau purkšt! Ko tu nuo manę nori? Nč. Menki juokai su inširdytu putakšliu Mrk. Toks putãkšlis, ir jis dar galvą kelia Vrn … Dictionary of the Lithuanian Language
putekšlė — putẽkšlė sf. (2), putekšlė̃ (3b) žr. 1 putekšlis: 1. Nežinau, nuo ko visą kūną putekšlė̃m išbėrė Rk. Vopnos putekšlė Slm. 2. Ant kūno putẽkšlė nuo ugnies J … Dictionary of the Lithuanian Language
putokšlis — 2 putõkšlis, ė smob. (2) 1. Kp kas kalba taškydamasis seilėmis, putekšlis: Kap paūtarijo putõkšlis, tai visą stalą ažuspjaudė Arm. Net bjauru paisyt, kap putõkšlis ūtarija Arm. Koks putõkšlis, kaip putojasi! Lnkv. ║ apsiputojęs gyvulys: Mūs… … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias